- pliumpčioti
- pliùmpčioti, -ioja, -iojo intr., pliumpčióti, -iója, -iójo BŽ37 1. NdŽ kritinėti su garsu į vandenį: Kad laša, pliùmpčio[ja] J. Ežere švaistosi varlės, pliùmpčioja Lp. 2. šokinėti, daužytis: Pliùmpčio[ja] balnelis nepriveržtas J. 3. išduoti tam tikrą garsą (apie dalgį): Tęvgalį į žemę atremk – jei pliùmpčio[ja], nepirk dalgio Trk. Kad dalgis lenkamas pliùmpčio[ja], toks veikiai išdela Trk. 4. NdŽ eiti sulinkusiomis kojomis. \ pliumpčioti; supliumpčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.